Tiems, kurie aplink save ieško tik gerų dalykų, užuot stebėję viską ir iš visko ėmę pamokas. Taip pat tiems, kurie pradėję daryti kažką įdomaus, skuba nuleisti rankas nes nepasisekė nei iš pirmo, nei iš dešimto karto.
Prieš pradedant skaityti straipsnį
Jeigu iš dedikacijos nusprendėte, kad skaitote dar vieną motyvacinį straipsnį apie tai, jog svarbu nemesti pradėtų dalykų ir viską pabaigti – suklydote. Jeigu darote ir jaučiate, kad feilinate, ir todėl norite, kad kas nors apglostytų galvelę ir pasakytų – „Šauniai! Tik nesustok!“ – tekstas tikrai ne jums. Mano galva, kartais geriau nešvaistyti laiko ir energijos prievartaujant projektą, kuris jau nuo pradžių yra apsigimęs ir luošas, negu paleisti į viešumą minčių sugeneruotą invalidą su ryškiomis smurto žymėmis.
Bet jeigu darote kažką ir norite sprigto į kaktą, raginančio mesti nevykusios darbus ir pasimokius iš savo nesėkmių imtis naujų projektų – sekite žodžiais iki pat pabaigos.
Viskas prasidėjo nuo to, kad…
Dar vasarą Danieliui pažadėjau parašyti straipsnį pavadinimu „Kodėl blogas kinas yra gerai“. Ir parašiau. Tik ne vasarą. Praėjusių metų rudenį.
Rašiau ilgai. Galiausiai tam straipsniui pradėjau puoselėti panašius jausmus, kaip ir kadaise rašytam bakalauriniam – tema įdomi ir asmeniškai man aktuali, bet artėjant link pabaigos kilo noras sudeginti kompiuterį su visa informacija jame. Bakalaurinį baigiau, nes norėjau diplomo. Straipsnį – nes buvo prieita riba, kai arba straipsnis mane, arba aš jį. Aš super moteris. Aš nepasiduodu. Bėda ta, kad nuo galutinio teksto varianto prievartavimo smarve dvokė, negražu ir neskanu buvo. Draugišku sutarimu su Danieliumi jo niekur nepublikavome.
Rašliava nugulė į nebaigtų ar luošų, neišvystytų ar tiesiog tuščių straipsnių sąvartyną kompiuteryje*, tačiau pati idėja ilgą laiką įkyriai sukosi galvoje, kaip perdėm ignoruojama ir visiškai nevertima garbiųjų skaitytojų ir atsitiktinių praeivių.
Pyrago metamorfozė į sausainį
Mano vyras mėgsta pyragus, o aš mėgstu pyragus kepti. Tik nemėgstu jų receptų – dažniausiai pati susigalvoju receptą iš to, ką namie turiu. Bet va kartais nutinka taip, kad mintis, jog riešutų sviestas ir paprastas sviestas nėra geriausi produktai didžiajai kepinio masės daliai – ima ir ateina pavėluotai. Kai orkaitėje po valandos kaitinimo iš pyrago, kuriame miltai ir kiti produktai, kaitinant kietėjantys, sudarė gal tik kokius varganus 30%, liko tik tąsus plokštainis, supratau, kad kažkas ne taip. Tada ir atėjo ta pavėluota mintis.
Kiek pažaidus ir pasisukiojus virtuvėje, pridėjus papildomų priedų ir orkaitę pakeitus į šaldiklį, iš blogo pyrago liko kalnas nuostabiai skanių sausainių.
Ką bendro turi straipsnis apie kiną ir riešutų sviestas?
Kolosali straipsnio apie kiną nesėkmė galėjo sutraiškyti mano norą rašyti. Bet užuot leidus tam nutikti, nesėkmė išnaudojau kaip pamoką, padėjusią atrasti rašymo stilių. Panašiai galėjo nutikti ir su riešutų sviesto pertekliumi kovą pralaimėjusiu pyragu. Tačiau ši nesėkmė buvo išnaudota kaip proga atrasti vyro mėgstamiausių sausainių receptą.
Kartais sveika atsitraukti per du žingsnius nuo pradėto projekto, kuris, kad ir kad ir kaip bedėliotum, vis viena koja raišas lieka. Suvalgyti bandelę su aguonomis ar pasivaikščioti pajūriu**. Įkvėpti gryno ar pažaisti video žaidimą. Leisti smegenims pailsėti.
Gal projektas vis išsiklaipęs gaunasi ne dėl to, kad į jį įdėta per mažai darbo, o dėl to, kad nuo pat pradžios visa energija ne ta linkme nukreipta buvo?Ne? Projektas išties čiulpia, o idėja visiškai niekam nepanaudojama ir niekaip neperdirbama? Gerai. Ir tokių būna. Ir tokių reikia. Ir tokie gali įkvėpti.
Mokykis iš nesėkmių. Ne tik savo. Stebėk aplinką ir ją analizuok. Pabandyk suprasti, kas negerai buvo filme, po kurio smegenyse dar ilgai smirdėjo sugižusiais kopūstais. Ar knygoje, kurios taip ir nesugebėjai pabaigti. Kodėl neskanus buvo kaimynės pyragas, ko jame trūko ar buvo per daug. Kodėl nesužavėjo šiuo metu vykstantis renginys arba neįtikino reklaminis klipukas.
Analizuok viską. Ypač blogus dalykus ir nesekmės. Ugdyk vidinį kritiką atskirai įvertindamas kiekvieną elementą ir nebijok deguto statinėj ir šaukštą medaus atrasti. Ir suprasti, kad gali geriau. Pradėti daryti geriau.
Pradėk daryti tai, ir suprasi, kokie įkvėpiantys gali būti blogi dalykai.
_____________________
*Nors negražiai sąvartynu pavadintas, bet daiktas gera – minčių kraitelė kai nori rašyti, bet nesugalvoji naujos temos.
**Mišku, paupiu, senamiesčiu, vieškeliu, jungiančiu du kaimus – kas kam patinka ir kas ką turi pašonej
Naujausi komentarai: