Kai pirmą kartą išgirdau apie šį susitarimą, galvoje tesisuko viena mintis – OK, visą teisinę sistemą tarptautiniu mastu, kartu su politikais ir kitais valdžios organais, galime nuleisti į klozetą. Lai besisukančio vandens verpete pasimiršta dabartiniai demokratijos principai, nes žengiame prie naujos santvarkos – korporacijų valdomos distopijos.
29 -nių skyrių Ramiojo vandenyno regiono valstybių prekybininį susitariamą (The Trans-Pacific Partnership (TPP), dėl kurio šiuo metu derasi 14 valstybių, įskaitant ir JAV, Kadaną, Australiją bei Japoniją, galima apibendrinti vienu sakiniu – verslai galės paduoti valstybes į teismą, jeigu manys, kad valstybių įstatymai trukdo pasiekti norimą pelną. Kitaip tariant, įsivaizduokit, kad Lietuva nusprendė prisijungti prie TPP. Dar Lietuva nusprendė, kad piliečiai turi pradėti sveikiau maitintis ir priėmė įstatymą, kuriuo griežčiau kontroliuojama maisto kokybė. Tai nepatiko McDonald’s, kuris taip pat priklauso TPP ir greito maisto restoranų tinklas padavė Lietuvą į teismą. TPP nuostatos yra aukščiau nacionalinių istatymų, Lietuva prakiša teismą, susimoka išlaidas, kompensuoja nuostolius McDonaldui ir privaloma tvarka keičia įstatymus. Va taip va.
O štai keletas įdomių faktų apie susitarimą:
- Tik 5 punktai iš 29 yra tiesiogiai susiję su prekyba.
- Visas dokumento turinys yra laikomas didžiulėje paslaptyje. Viešai nutekinti yra vos 3 punktai. Ir į žodį „viešai“ šiuo atveju įeina ne tik paprasti mirtingieji, kuriems dažnai nė nebūtina žinoti visko, kas vyksta aplinkui, bet ir politikai – tik keliems JAV kongreso nariams buvo suteikta teisė susipažinti su sutarties juodraščiu, ir tie patys buvo prisaikdinti neišduoti to, ką sužinojo. Cituojant Alan Grayson: “It would be a punch in the face to the middle class of America. But I can’t tell you why.”
- Tarptautiniu mastu šis susitarimas būtų svarbesnis negu sveikatos apsauga, žmogaus teisės ar gamtosauga – korporacijos galėtų reikalauti valstybių sumažinti kriterijus tam tikriems gaminiams vardant didesnio pelno.
- Šiuo metu nesuvokiamo griežtumo copy – right apsauga. Pamirškit cosplay ar comic con renginius – persirengti mylimu herojumi draus įstatymas. Kaip ir parašyti recenziją matytam filmui. Ar pasidalinti patikusiu video YouTube… Ir tai paliestų ne tik pramogų sektorių, bet ir akademinius leidinius, mokymo sistemą… Yup, tegyvuoja cenzūra vardan intelektualinės nuosavybės apsaugos!
Kitais žodžiais, iki pat galo įsigaliotų DMC aktas – tas, kuris dėl savo griežtumo dabar pilnai nė pačioje JAV negalioja, pasireikštu visu pajėgumu visose susitarimą pasirašiusiose valstybėse. - Sutartis pradėta derinti dar 2005m. Tai reiškia, kad vos ne 9 metus jos tekstas buvo laikomas paslaptyje ir tik pastaraisiais metais, pasiekus paskutines derybų stadijas, ėmė viešai aiškėti tai, kokiu būdu į pamazgas nuplausime dabartinę sistemą.
Suinteresuotos šalys šiuo metu posėdžiauja Kanadoje, toliau tobulindamos sutartį, kuri man panašesnė į regiono (o vėliau – gal ir viso pasaulio), užėmimo planą. Visgi, visas šitas biesas man veikiau primena distopinę pasaulio ateitį vaizduojančios knygos siužetą, negu šių dienų įvykius. Taip pat man labai sunku suvokti kaip įmonių vadovų susitarimai gali būti prilyginami tarptautinei teisei. Net ir gavus kelių politikų palaikymą, net ir su Obamos parašu, šitas dokumentas visa savo esme paneigia krūvas dabar galiojančių tarptautinių įstatymų. Ir visa tai sunkiai sugeba tilpti mano galvoj…
Rašyta remiantis:
ViceNews
Plačiau:
EFF
Wiki
Ir dar plačiau:
Google
Naujausi komentarai: