Apie pinigus ir baimes
Aš augau šeimoje, kur visada trūko pinigų – na, panašiai, kaip ir daugelis kitų.
Kai pagalvoji, tų pinigų labai trūko tik gilioj vaikystėje. Vėliau gyvenome gana normalų gyvenimą – nebuvo itin turtingi, bet badas dantų irgi nešiepė, šį bei tą sau leisti galėjome. Tačiau visą laiką girdėjau, kaip labai nėra pinigų.
Ir matyt pati tuo pinigų nebuvimu užsikrėčiau – nemoku gyventi su tiek, kiek turiu. Man nepatinka, kad negaliu nusipirkti norimo švarkelio IR turėti pakankamai pinigų norimai vakarienei IR turėti pinigų visoms pramogoms Ispanijoje. Jaučiuosi prastai, bet vis tiek niekaip neišeina susiderėti su pinigais, kad jie taip greitai nepaliktų mano piniginės.
Dėl to sėdžiu darbe, kuris man jau pradėjo kelti isterijos priepuolius. Nes mano darbe moka salyginai gerą valandinį užmokestį. Nes aš galiu bet kada nueiti pas viršininkę ir pasakyti, kad nuo tada ir tada išvažiuoju, grįšiu į darbą tada ir tada. Mano sutartis man tai leidžia.
Tačiau vietoje to, kad išnaudočiau tikrai lankstų darbo grafiką ir padorų užmokestį, aš bijau kažko imtis. Nes man vis dar visada trūksta pinigų. Viskam. Nes aš noriu tiek daug.
Aš noriu keliauti. Ir dar aš noriu pakeisti pasaulį. Pradedant tokiu mažu dalyku, kaip lytinio švietimo problemos Lietuvoje, baigiant humanitarinėmis misijomis Afrikoje ar Lotynų Amerikoje.
Bet ar aš kažką darau?
Ne.
Nes neturiu pinigų. O be pinigų nėra saugumo. Nėra žinojimo, kad viskas bus gerai. Man reikia stabilumo ir saugumo. Reikia žinoti, kad bus kur atsitraukti.
Kas nutiktų, paleidus pinigus?
Tikiu, kad ne man vienai pinigai asocijuojasi su saugumu, pagrindu po kojomis, galimybėmis, laisve… Bet kaip gali jaustis laisvas ir saugus, kai visą laiką ir energiją įdedi į tai… kad būtum laisvas ir saugus ir nepriklausomas?
Va čia ir yra pinigų paradoksas – jie turėtų suteikti laisvę, kai išties tik įkalina. Kai turi pinigų, staiga suvoki, kad viskas kainuoja. Kad viskas turi kainuoti. Tada pradedi bijoti, kad jų gali neužtekti kažkam, ko labai nori. Ne reikia. O nori. Tada pradedi sukti galvą, kaip gauti daugiau pinigų.
Taip įstringi darbe, kuris tave po truputį verčia daržove. Taip neberandi laiko išleisti pinigus dalykams, kurių norėjai – kelionėms, įspūdžiams, susitikimams su draugais – nes reikia dirbti. Pamiršti, kodėl tų pinigų reikia. Bet, o stebukle, netgi dirbant ir neturint laiko išleisti, pinigų vistiek per mažai!
Bet va, jei imtume ir išmoktume paleisti pinigus… O tada prisijaukinti. Susidraugauti.
Tada ateitų tikroji laisvę ir drąsa daryti tai, ko norime. Panašiai, kaip šiems žmonėms. Arba mano ateitiems planams, kuriems tikiuosi vieną dieną pagaliau subręsti ir pasiryžti įgyvendinti.
Apie ateitį
Praėjus metams po studijų baigimo, aš vis dar nežinau, ko noriu iš ateities. Na, apart to, kad noriu pakeisti pasaulį. Ir noriu keliauti. Bet, kiek man žinoma, nėra įstaigos, kuri darbintų Pasaulio Keitėjus be tikslesnės vizijos ką jie nori keisti, kaip jie nori keisti… Ir dar leistų bastytis iš vieno krašto į kitą!
Jeigu kas nors žinote tokią įmonę – duokit kontaktus. Siūsiu CV.
O kol kas, pradedu nuo mažų dalykų. Va, Danielius sau kelia iššūkius ir tikslus – kas mėnesį po vieną. Bet žinot, tas mėnesis Šast! ir prabėgo. Mano tikslams, kad ir mažiems, tai netinka…
Štai kokius žingsnelius geresnio gyvenimo link renkuosi aš:
1) Išmokti ispanų kalbą. Jau pradėjau tai daryti DuoLingo pagalba, o nuo rudens pradėsiu ir rimčiau krimsti mokslus seminarų pavidalu.
2) Gilinti rusų kalbos žinias. Priemonė – bent vienas filmas rusų kalba per savaitę.
3) Ir galiausiai – išmokti paleisti pinigus. Nes priešingai viskam, kuo tikėjau iki šiol, jie nesuteikia laisvės. Jie suteikia tik begalybę galvos skausmo, kaip juos tikslingiau panaudoti, racionaliau paskirstyti, ilgiau užtekti… Tam, kad išmokčiau jų atsikratyti, visai vilioja WorkAway programos – pigus būdas keliauti, o dar ir kalbų įgūdžius patobulinti galima.
Pasaulio Keitėjai
Ir galiausiai, noriu įsidarbinti pas Pasaulio Keitėjus. Nes žinoti, tokie darbdaviai visgi egzistuoja Veikiausiai – 2015 m. vasarą. Tuomet, kuomet jau būsiu palikus dabartinį kaimą, kuriame gyvenu, bet dar nebūsiu įsikūrus… Kažkur, kur sugalvosiu, kad noriu gyventi.
Štai keli iš jų:
Darbdaviai Afrikoje (suteikiama gyvenamoji vieta ir maistas; patirtis ir išsilavinimas nėra būtina)
Naudingos nuorodos ir informacija (Afrika)
Kodėl po metų, ne dabar? Nes pirma reikia atsikratyti priklausomybės nuo pinigų.
Tai viena blogiausių priklausomybių, apsunkinanti gyvenimą ir sprendimų priėmimą. Ypač kai trokšti keliauti, pamatyti, patirti ir galiausiai kažką pakeisti.
Man reikia laiko jos atsikratyti.
_________
Žinau, kad tokių darbdavių yra gerokai daugiau. Teko kada nors darbintis? Pasidalink patirtimi ir informacija komentaruose!
Taip pat ieškau žmonių, kurie:
Yra išbandę netradicinius kelionių ir atradimų būdus įvairių programų bei praktikų pagalba;
Yra įsidarbinę per WorkAway arba panašias programas;
Užsiima arba yra kada nors anksčiau išbandę savanorystę Lietuvoje ir pasaulyje.
Iš žmonių mielai paimčiau interviu ir parašyčiau apie jų patirtis.
Su manim susisiekti gali ir FB.
Man labai patiko tavo straipsnio dalis apie pinigus. Praktiškai aš irgi esu pakliuvęs į tokią situaciją, kai darbas išoriškai atrodo puikus (žmonės tikrai nuoširdžiai nesupranta kaip man gali būti kas nors blogai). Darbas puikus – nes pamatuojamas pinigais. O va vidinio diskomforto pamatuoti neišeina, prie atitrūkimo nuo savo svajonių irgi liniuotės nepridėsi.
Bet kai pradedu protauti logiškai ir racionaliai, suvokiu, kad pinigų jau pakanka ir gana čia plėšytis, tačiau sprendimas pakeisti savo gyvenimą vis tiek yra labai sunkus. Būtent dėl tų pačių pinigų. Atrodo, kad jie tuoj pat baigsis ir nebeturėsi nusipirkti ką valgyti. Tačiau mano patirtis sako, kad pakliuvus į beviltišką situaciją be išeities, protas kažkokiu mistiniu būdu staiga pasiūlo IDĖJĄ kaip išeiti iš tos situacijos, jei tik nepasiduodi.
Aš labai palaikau tavo idėją imti ir pakeisti savo gyvenimą. Nepasiduok pusiaukelėje 😉