Aš retai skaitau eseistiką. Dažniausiai tik delfio naujienas akimis permetu (bet dabar pradedu lrytą atrasti. Labiau į mano interesus pataiko). Anksčiau skaičiau knygas. Dabar ir tas apleidau (nors visai neseniai nusipirkau naują. Supervert „Nežemiško sekso fetišas“. Rekomenduoju). Bet aš dažnai rašau. Nuo vaikystės tai darau. Man patinka dėlioti žodžius. Jais žaisti ir apžaisti. Man patinka kalba. Jos skambesys. Todėl rašau. Kartais man patinka, ką parašau. Tada parodau kitiems. Kartais ir kitiems patinka, ką rašau. Tada man būna smagu. Kartais kiti nusprendžia, kad man reikėtų rašyti daugiau, nes turiu TALENTĄ. Tada supykstu. Ir džiaugiuosi, kad tokių žmonių vienetai – antraip išvis nerašyčiau.
Posts in category Tilda
Privalomi abortai – vaistas nuo augančios populiacijos?
Visai neseniai baigiau straipsnį apie teisę į abortus. Ir, nors planavau apsiriboti vienu rašiniu, dabar vėl grįžtu prie šitos temos. Šį kartą labai trumpai ir su trupučiu statistikos.
Abortų priešininkai – kaip kovotojai už referendumą dėl žemės (ne)pardavimo
www.15min.lt publikuota pirminė straipsnio versija. Čia pateikiu šiek tiek pakoreguotą ir ilgesnį tekstą.
Kai dar mokiausi mokykloje, turėjome diskusijų klubą. Daug temų ten išdiskutavom – ir reklamos priemones, ir nesavanaudiškumo nebuvimą (net Jėzus buvo savanaudis, tada nusprendėm), ir plauką, rastą guminukų pakelyje (įdomi diskusija buvo). Bet štai vienos temos nelietėm. Vienbalsiai nuspręsta buvo, kad nėra nieko neįdomiau ir banaliau už abortus.
Ėmė ir praėjo tie laikai, kai abortai buvo tik etikos mokytojų ir kunigų, tiek sutingusių, kad pamokslus nuo altorių sako, į specialiai tam reikalui skirtas sakyklas nebeužsiropšiančių, dėmesio centre. Dabar – dienos, savaitės ir mėnesio diskusijos visų sluoksnių atstovų ratuose – šia tema. ~ read more ~
Visi žmonės lygūs, tačiau lygiausi – kovotojai už lygybę
www.15min.lt buvo patalpintis originalus įrašas. Šiame bloge – šiek tiek koreguota ir tvarkingesnė teksto versija.
Pamenu, maždaug prieš trejetą (o gal dvejetą ar ketvertą…) metų su viena drauge vaikštinėjom Laisvės Alėja. Visai neseniai buvo įvykęs Baltic Pride (o gal tik turėjo įvykti artimu metu?), ir buvo daug diskusijų, ar jį leisti, kokią žalą jis daro ir panašiai. Na, eiliniai viskuo nepatenkintų piliečių paistalai su Gražuliu priešakyje. Būtų juokinga, jeigu nebūtų taip rimta. Taigi, tokiame rimtai nejuokingame, bet vis tiek šypseną iš žmonių buko nesupratimo keliančiame, kontekste, vaikštinėjame mudvi Laisvės Alėjos liepų šešėlyje ir kalbame apie tai, apie ką visi tuo metu dūzgė – gėjus niekadėjus, atėjusius ištvirkinti mūsų vaikų ir visos tautos apkrėsti homoseksualumo virusu, nuo kurio jokio išsigelbėjimo nėra. Abi sutariam, kad didelė dalis priklauso ir nuo, kaip engiama pusė (ne tik gėjai, bet ir kiti įvairių fobijų taikiniai) pristato save ir savo laisves. Kaip kažkada, negausiame mokyklos diskusijų klubo būrelyje Austėja pastebėjo – ar matėt kur nors vaikštantį heteroseksualą su plakatais reikalaujančiais išskirtinių teisių? ~ read more ~
Andrius Užkalnis moko diskusijos meno ir bendravimo kultūros
(pirmos pamokos konspektai)

Kaip Tumino „Madagaskare“ Kazimieras Pokštas kvietė į jūrą veidus gręžti , taip dabar Andrius Užkalnis Lietuvos žmonėms saulę iš Vakarų neša
Gal ne visi sutiks, bet mano galva, asmeninis profilis socialiniame tinkle – vieša erdvę. Ypač, kai tave seka 14 tūkstančių skaitytojų. Taip pat manau, kad esant viešu asmeniu reikia galvoti, ką sakai ir ką darai viešoje erdvėje. Rodyti pavyzdį vaikams ir jaunuoliams, taip sakant. Ir beraščiams kolūkiečiams, kuriuos taip geranoriškai šviečia A. Užkalnis. O kadangi (ne)gerbiamas* autorius tai gana dažnai bando aplinkinių veidus į jūrą sukti, aš irgi bandysiu jo pėdomis sekti, savo sovietinio mąstymo atsikratyti. Intensyviai konspektuoju mokytojo pamokas ir su kitais dalinuosi – kad tik skaisčiau vakarų saulė Lietuvoje šviestų ir vėjai debesų nuo Rusijos pusės į mūsų padangę neneštų.
Haliucinacija
Užsimerkus padėjo galvą ant sniego ir pradėjo rūkyti. Dūmas nakties vejyje šoko su snaigėm ir palengva kilo žvaigždžių link. Surūkiusi vieną cigaretę – ėmė kitą. Cigaretė po cigaratės, pakelis po pakelio… Taip begulint ir žiūrint, kaip šoka dūmas su snaigėm, atėjo aušra. Ji vilkėjo rausva suknele ir nešėsi didelę pintinaitę. Pasistiebusi ant pirštų galiuku pradėjo raškyti žvaigždes nuo dangaus, kol galiausiai visai prašvito, bet Saulė taip ir nepasirodė. Ją slėpė rūstūs debesys, mažomis valtelėmis besiirstantys palei žemę. Cigaretės dūmai vilnijo lyg jūros bangos tarpe debesų, o paukščiai – lyg delfinai jūroje, nardė šone valtelių, kuriose irstėsi rukšnos debesys. Mergina baigė rūkyti paskutiniąją cigaretę ir įsispoksojo į laivelius. Taip begulėdama nė nepajuto, kaip atsidūrė viename jų ir pradėjo irkluoti.





Naujausi komentarai: